Vietoj laukto elektros kainų kritimo – augimas

Dauguma Lietuvos elektros rinkos ekspertų prognozavo, kad nuo birželio 3 d. Latvijai prisijungus prie šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“ elektros kainos sumažės, visgi realybė buvo kitokia ir vidutinė elektros kaina šoktelėjo net 4 ct/kWh.

Remiantis „Litgrid“ pateikiamais duomenimis, birželio mėnesį Lietuvoje užfiksuotas elektros kainos šuolis. Gegužę vidutinė elektros energijos kaina buvo 14,8 ct/kWh, o birželio mėnesį jau 18,9 ct/kWh. Lyginant šių metų birželio mėnesio vidutinės elektros kainos duomenis su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kaina paaugo 4,4 ct, 2012 birželį ji siekė 14,5 ct/kWh.

Kainos šuolius pajuto ir mūsų kaimynės. Estijoje kaina išaugo iki 18,4 ct/kWh, kai gegužę buvo 12,8 ct/kWh, o 2012 m. birželį ji siekė tik 10,6 ct/kWh. Latvijoje elektros kaina pasiekė net 19,2 ct/kWh ribą, gegužę ji buvo 13,7 ct/kWh, o prieš metus – 14,5 ct/kWh.

Tokį kainų šuolį UAB „Energijos kodas“ mažmeninės rinkos pardavimų vadovė Justė Žegužauskaitė aiškina per mažu tarpsisteminiu pralaidumu ir atliekamais remonto darbais.

„Latvijai įstojus į šiaurės šalių elektros biržą „Nord Pool Spot“, daugelis tikėjosi Baltijos šalių elektros kainų kritimo. Visgi situacija tapo priešinga, nors kainos visose Baltijos šalyse tapo panašios, tačiau gerokai išaugo: Lietuvoje – 4,4 ct/kWh, Latvijoje – 5,5 ct/kWh, o Estijoje – 5,6 ct/kWh. Nors prieš Latvijos prisijungimą Estija elektros energiją pirkdavo 1-2 ct pigiau, nei Lietuva“, – situaciją vertina J. Žegužauskaitė.

„Didžiausią įtaką išaugusioms kainoms birželį Baltijos šalyse turėjo pakilusios elektros kainos Suomijoje dėl atliekamų remonto darbų ir sumažėjusių elektros energijos perdavimo galingumų Skandinavijos šalyse. Taip pat buvo vykdomi Estijos elektros jungties remonto darbai. Tai pagrindinės priežastys, dėl kurių kaina šoktelėjo 28%“, – sako UAB „Energijos kodas“ pardavimų vadovė.

„Žvelgiant į pirmojo pusmečio kainas, aiškiai matome, kad Estija elektros energiją pirkdavo apytiksliai 2 ct pigiau, nes turi elektros jungtį su Suomija ir gali tikėtis mažesnės elektros energijos kainos. Lietuva sumažinti kainą galėtų pastačius planuose numatytą elektros jungtį tarp Latvijos ir Estijos „Estlink2“. Tokiu atveju padidėtų tarpsisteminis pralaidumas ir galėtume tikėtis elektrą pirkti mažesne kaina”, – apibendrina J.  Žegužauskaitė.